Dek Ugnele Deki 🔥🙏🏻♥
Nemokamas siuntimas nuo 49 eur

Apie Medžių Dervas

Dervos smilkymui

Laumi Šuok

4/10/2025

Dervos
Kvapnios, lipnios, klampios, vaizduotę žadinančios, į užburiantį paslaptingą gamtos pasaulį kviečiančios~
Dervos, sakai, sakoma, tai lyg medžių kraujas...
Išbėgdamas jis sukreši ir apsaugo, dezinfekuoja žaizdą. Dažnai pamačius išsiliejusius sakus tai yra dramatiškas, giliai paliečiantis vaizdas. Lyg gytumei drauge su medžiu.
Dervos išsiskiria, kai yra pažeidžiama medžio (dažniausiai spygliuočio) žievė. Lietuvos miškuose mes turime ryškius, intensyvaus, turtingo kvapo eglių sakus ir kiek švelnesnius, lengvą mėtinį poskonį turinčius pušų sakus.
Sakai taip mane vilioja, kad norisi juos liesti, rinkti, fotografuoti, apie juos pasakoti, rodyti, o labiausiai
tai smilkyti! Ir lipdyti iš jų visokiausius smilkalus.
Kitame įraše detaliai papasakosiu apie dervų smilkymą, o dabar tai toks intro, susipažinimui su vilioklių dervų pasauliu.

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~o<

Dervos nuo seno naudojamos beveik visame pasaulyje dėl savo stiprių aromatinių savybių ir koncentruotų gydomųjų galių bei universalumo.
Jos sutinkamos liaudies medicinoje: vaistams gaminti, gydyti žaizdoms, palengvinti peršalimo simptomams, taip pat burnos higienai. Dervos naudojamos pramonėje, amatuose, kosmetikos gamyboje (šampūnams, tepalams), aromaterapijoje, tinktūroms, klijams. Dervų grožis, tie nuostabiausi jų aromatai, rodos, tik ir kviečia pasiimti gabaliuką ir tiesiog turėti, nešiotis su savimi.
Smilkalų kūryboje sakai yra tokia dovana, alcheminius vėjus įpučianti substancija be kurios neįsivaizduoju šio viso kūrybinio džiaugsmo. Tai daugiausia mane ir domina dervų panaudojimas smilkaluose. Norisi pažinti jų kuo daugiau rūšių, bet lėtai, įsigilinant į kiekvienos dervos unikalią prigimtį, nepakartojamą dvasią, suderėjimą tarpusavy.















Kitas įdomus, įdomiausias įdomumas man yra mūsų bitelių kuriamas pikis

Tas pirmasis susitikimas su Pikiu
Jį taip pat galima priskirti prie mūsų kraštuose randamų dervų. Tiesa, gal ne visai medžių dervų, bet sakus, kiek suprantu, bitelės taip pat naudoja pikio gamyboje.
Kaip nuostabiausia, kažkokius man dar nepažintus slėpiningus pasaulius atverianti medžiaga, pirmasis bičių pikis dovanų, atkeliavo pas mane per gimtadienį.
Prisiviliojau jį beskaitant "Šamanišką bičių kelią" - knygą, kuri įtraukė ir nepaleido iki paskutinių minučių, šypsnių, atodūsių ir nugrimzdusių minčių: jomis keliavau - į bičių avilio širdį.
O gal bitės mane prisivilioja po truputį pas save. Girdžiu jų dūzgimą, nors yra žiema ir jos aviliuose šiltai sulindusios.
Tai neįtikėtini sutvėrimai! Bitės renka žiedadulkes, gamina medų. Žiedadulkes užpila medumi ir jas fermentuoja, tuomet turi atsargų žiemai - bičių duonelės. Bičių vaškas...
Pikis.
Vienas iš jų stebuklingų produktų, kurio dar nepažinus ir neturėdama, pajutau... kaip mane šaukiasi, kaip man (ir ne tik man) šiuo metu jo reikia.
Vakar ėjau pas vietinį bitininką su misija. Grandėme pikį nuo medinių rėmų. Šnekučiavomės. Bitininkas aprodė savo ypatingąjį avilį išskaptuotą didžiuliame ąžuole. Taip paprasta, gera.
Šiandien mano gimtadienis. Beveik baigiu knygą. Visą dieną lipdžiau smilkalus, o įpusėjus veiksmui, teta atvežė dar mažą stiklainėlį pikio. Tokio visai kitokio nei vakarykštės misijos pikis. Jis visuomet kitoks - kaip ir medus.
Sumalus pikį, sumaišius jį ir augalus į masę, uždengiau ir palikau šiltai dar pasifermentuoti, o atidengus mišinį... Žodžiais neapibūdinamas pasklido aromatas. Lyg į jį būtų sudėta daug daug daug. Bičių palaiminimų.
Visur jie. Jų pilna kasdien (ne)paprastuose mūsų žingsniuose. Tik pats palaimink savo dieną.
Dar nežinau kaip smilks smilkalų dūmai, kokia ten misterija bus šįkart, bet jie atrodo magiškai.
🐝🐝🐝🐝🐝🐝🐝🐝⭐️⭐️⭐️

Įdomumai
Mūsų lietuviškas gintaras yra taip pat derva, tik suakmenėjusi ir senovinė. Fosiliniai sakai.
Kažkada mūsų miškuose augo sakingos pušys. Klimatui atšilus, jų sakai gausiai ėmė tekėti ant žemės, maišėsi su ja, kietėjo. Upės nešdavo į jūrą susikaupusius sakų gabalėlius ir ilgainiui sakai virto mūsų Baltijos auksu. Šviečiančiu, saugančiu ir šildančiu.
Gintaro dulkės bei gabalėliai smilkalams suteikia nepakartojamą sakralų, gilų, meditatyvų dvelksmą.
Smilkymui tinka tik visiškai natūralus, nekaitintas ir niekaip neapdorotas gintaras bei švarios gintaro dulkės. Netinka dulkės, likusios nuo gintaro apdorojimo juvelyrikai. Geriausia yra pačiam prisirinkti smulkių gabalėlių išmestų jūros vaikštant pajūryje ir juos susismulkinti rankine grūstuve iš akmens ar metalo.
Apie gintaro naudą, poveikį, jo stebuklingas galias galima rašyti ir rašyti, bet geriausia paimti jo gabalėlį ir pasmilkyti. Pabūti gintaro dūmuose ir paklausyti. Ką senolis išminčius daug matęs papasakos.

Ritualai
Smilkomos dervos praturtins kiekvieną ritualą; jos sulėtina, atveria vartus sąmoningam buvimui, pagilina meditaciją.
Atgaivina protą, širdį, nuramina nervų sistemą, padeda lengviau atsipalaiduoti ir panirti į malonias mintis, vaizdinius, savo pasakiškas gelmes, savo būties šerdį.
Net nebūtina jų ir smilkyti, kaip jau minėjau, galima tiesiog pasiimti į rankas dervos gabalėlį ir jį uosti, čiupinėti, puoštis dervų (o ypač gintaro) papuošalais.
Turbūt ne veltui šitiek amžių dervas garbino, vertino, naudojo ritualuose, ceremonijose bei įvairiose dvasinėse praktikose visuose žemynuose, skirtingos tautos, savotiškiems kerams.
O mes visi galim susikurti būtent sau artimiausią, reikšmingiausią ritualą. Pobūvį su savimi, artimais, tuo kas tarp čia, ten ir visur.

Dabar jau galiu pasakyti, kad tie smilkalai buvo kažkas nuostabaus, visam laikui užgimusi meilė pikiui, jo neapsakomai saldžiam, mistiškam, sunkiai paaiškinamam kvapui, lipnumui, turtingai rudai spalvai, primenančiai bičių ir visos žemės paslaptis.
Paskui prasidėjo eksperimentai, pikio jungtuvės su sakais, su gintaru, miros derva. Apie mirą (taip pat apie frankincensą) tikrai bus atskiras įrašas. Dervų pasaulyje tokia didžiulė įvairovė, tai ir skirtingų rūšių kopalas, mastika, palo santo, labiausiai intriguojanti ir tikrai brangi drakono kraujo derva ir...
O kolkas tai toks mano intro į dervų pasaulį, gal labiau į lietuviškų dervų pasaulį.
***