Virsmai
Valyti, transformuoti sunkius jausmus, mintis, būsenas, konvertuoti į aukštesnius virpesius, lengvesnę būtį - tai lyg mane visą gyvenimą lydinti užduotis, mano 'nešama našta'.
Taip matyt neatsitiktinai buvau pašaukta ir transformuoti visa tai per augalus. Alchemiškai jie susijungia tarpusavy, netikėčiausiais deriniais stebinantys... Labiausiai mėgstu žolynus pažinti per jų skleidžiamus dūmus.
Ugnies stichija paliečia augalus, erdvė užsipildo dūmais, ji jau nebe tokia, kokia buvo vos prieš akimirką.
Augalo dvasia plečiasi, išsiskleidžia, sklinda augalo gydomosios, valančios jėgos.
Smilkalo dūmas
Smilkalo dūmai paliečia šnerves, nukeliauja į plaučius, smegenis, širdį, kraują, kitaip tariant - užpildo mūsų fizinį kūną ir subtiliuosius kūnus. Taigi, ypač yra svarbu, ką gi įkvepiame į save.
Tik natūralūs kvapai, be dirbtinių sintetinių priedų turi galią, galinčią padėti žmogui: nurimti, atsipalaiduoti, sumažinti stresą, išsklaidyti negatyvias mintis. Augalo kvapas gali paaštrinti protą, grąžinti jėgas, palengvinti kvėpavimą (pvz.: pasmilkius mėtos ryšulėlį, kvėpuoti tampa taip gera!).
Smilkymas apvalo erdvės energetiką, panaikina ir nemalonius įsisenėjusius kvapus, sukuria jaukią atmosferą, meditatyvią būseną.
Mūsų protėviai tai žinojo, jautė, tad ir apsmilkymo ritualai nuo seno gyvuoja tiek mūsų kraštuose, tiek tolimose kultūrose.
Kai paklausiau senelio tetos ar pamena kaip ten būdavo su tuo augalų smilkymu jų laikais?
Ši nedvejodama atsakė:
- Oooi, visi turėdavo visokiausių žolių namie pakampiuose, nes juk nebuvo tiek cheminių vaistų!
Daug ko nebuvo, daug šiandien prarandam, bet žiūrėkim, ką turim ir galim puoselėti, skleisti, plėsti, branginti.
